Kūdikio dienotvarkė (2 dalis): kodėl, kam ir kaip?

Šiuo paskutiniuoju įrašu pabaigsiu „Kūdikių dienotvarkės“ temą. Pasistengsiu kuo aiškiau išdėstyti, kodėl dienotvarkė jūsų mažyliui yra reikalinga bei naudinga, kaip ji sudaroma ir, žinoma, pasidalinsiu savo asmenine patirtimi.

Besilaukdama Barboros, sužinojau apie tokią stebuklingą knygą, kuri kūdikiams ir jų tėvams garantuoja ramias naktis. Tai garsioji, daugeliui žinoma Gina Ford „Sveiko kūdikio dienotvarkė“. Atidžiai ją perskaičiau. Autorės pateikiama informacija skambėjo logiškai ir aiškiai, todėl nusprendžiau būtinai išbandyti joje pateikiamus metodus ir laikytis dienotvarkės gimus dukrelei. Aš netgi susirašiau pavyzdį su svarbiausiomis mintimis ir punktais ant lapelio, o šį pakabinau virtuvėje. Mano vyras ir mama į šią idėją žiūrėjo gan skeptiškai. „Juk kūdikiai turi savo norus, kurie nepaklus šitam tavo lapeliui“- protino jie mane, bet mano entuziazmas liejosi per kraštus, ir aš jų tiesiog negirdėjau.

Gimusi Barbora, kaip ir visi naujagimiai, turėjo savo poreikius, kurie tikrai nepakluso jokiai mano ar ponios Ford sugalvotai tvarkai. Ji valgė ir miegojo nereguliariai, o mes, žinoma, jai tai leidome. Taigi tas sukonspektuotas lapelis mūsų virtuvėje bluko liepos saulėje. Bluko ir mano dienotvarkių entuziazmas. Atšventus mėnesio jubiliejų, įvyko stebuklas – Barbora nuo 10 val. vakaro išmiegojo iki 6 val. ryto! Panašus miego scenarijus kartojosi, o mes su vyru buvom devintam danguj! Tačiau dieną mūsų mažylė beveik nemiegojo… Mes, įpratę prie naujagimio miego „bet kur“ ir „bet kada“, vis dar tikėjomės, jog ji „lūš“ ten, kur tuo metu yra: ant žaidimų kilimėlio, siūbuojančioje kėdutėje ar ant rankų, bet ji užsnūsdavo vos 15 minučių. Vakarais ji būdavo labai nelaiminga, skausmingai ir nenuraminamai verkdavo. Kadangi nebuvo jokių ligų simptomų, viską „nurašėme“ pilvo diegliams. Jautėmės bejėgiai, nes savo mažylei, rodės, niekuo negalėjome padėti.

Vieną dieną pastebėjau, jog „Sąmoningų mamų“ bendruomenės „Facebook“ paskyroje atsirado skelbimas apie kūdikių dienotvarkės paskaitą mano mieste. Jau buvau girdėjusi apie ją ir jos lektorę Giedrę Veličkienę daug teigiamų atsiliepimų, perskaičiau visus jos straipsnius ir nė nesuabejojau – dalyvausiu! Susitikimas su Giedre pateisino visus lūkesčius. Gavusi daug naudingos informacijos, pajutau, kad entuziazmas laikytis dienotvarkės grįžta! Pradėjau domėtis pati, diskutavome su vyru ir supratome, jog verta stengtis planuoti mažylės dieną, nes tai padės tiek jai, tiek mums patenkinti savo dienos poreikius. Pripažinsiu, buvo nelengva, bet mūsų darbas nenuėjo veltui – po pirmosios savaitės bandymų Barbora ne tik pradėjo miegoti dieną, bet ir neverkė vakarais! Štai kodėl ir nusprendžiau apie tai papasakoti jums, brangios mamos: dienotvarkė tikrai reikalinga jūsų mažyliui ir tai – tikrai įgyvendinama.

Kodėl mano mažyliui reikalinga dienotvarkė?

Turbūt esate girdėję posakį „vidinis žmogaus laikrodis“? Iš tiesų kiekvienas mūsų jį turime. Vidinis žmogaus laikrodis arba cirkadiniai ritmai padeda žmogui prisitaikyti prie dienos – nakties kitimo visą parą. Jie užkoduoti mūsų genuose, kurie valdo specialių baltymų gamybą. Jų išskyrimas vyksta ne chaotiškai, o ritmingai, priklausomai nuo paros meto. Šie baltymai yra atsakingi už arterinį kraujo spaudimą, hormonų išskyrimą, medžiagų apykaitą kūno temperatūrą ir net deguonies poreikį. Štai kodėl vienomis valandomis jaučiamės apsnūdę ir ruošiamės miegoti, o kitomis – jėgų antplūdį ir esame pasiruošę veikti. Vidinis mūsų laikrodis paklūsta pagrindiniam, esančiam mūsų smegenyse, kuris, reaguodamas į saulės šviesą, siunčia šiam signalus.

Paveikslėlyje matote, kaip kinta mūsų aktyvumas (kūno temperatūra, hormono kortizolio išskyrimas) paros bėgyje:

Vidinis laikrodis tiksi ne tik mums, bet ir mūsų mažyliams. Akivaizdu, jei kūdikio dieną planuosime pagal aktyvumo kreivę, patys organizme vykstantys procesai padės jam greičiau užmigti, tinkamai pailsėti, sklandžiai veikti virškinimo ir nervų sistemai.

Kaip sudaroma kūdikio dienotvarkė?      

1. Remiantis cirkadiniais žmogaus kūno ritmais:

• 6 – 7 val. ryto aktyvumas ženkliai kyla – laikas keltis;
• 10 val. aktyvumas krenta – laikas rytiniam miegui;
• 12 val. aktyvumas išlieka žemame taške – puikus laikas pietų miegui;
• 19 – 20 val. vakare – aktyvumo kreivė krenta – metas nakties miegui.
• 2.       Miego poreikiu pagal vaiko amžių – rašiau apie taip pirmoje „Kūdikių dienotvarkės“ dalyje;
• 3.       Šeimos gyvenimo būdą ir individualius poreikius.

Galiu nuoširdžiai Jus patikinti – kūdikio dienos planavimas palengvina tiek jo, tiek šeimos narių gyvenimą. Įsiklausydami į mažylį ir jo vidinį laikrodį dar labiau sustiprinsime tarpusavio ryšį ir auginsime saugų, laimingą, sveiką, pailsėjusį vaiką. Mūsų šeima išbandė šį metodą ir galiu patikinti Jus – suveikė visais šimtu, o gal net ir šimtu ir dešimt procentų! Noriu su Jumis pasidalinti savo patirtimi ir įžvalgomis, kurios tikiu, bus naudingos:

1. Priimkite dienotvarkę ne kaip prievolę ar suvaržymą, bet natūralų mažylio auginimo būdą, galimybę suderinti visų šeimos narių norus.
2. Visi šeimos nariai turi vieningai sutarti dėl dienotvarkės laikymosi. Tikrai daug lengviau, kai abu tėvai supranta šio dalyko reikalingumą ir padeda vienas kitam.
3. Stebėkite savo kūdikio elgesį dienos bėgyje. Pirmąją savaitę aš paskyriau bandymams: fiksuodavau, kada Barbora užsinori miego, o kada – ji aktyviausia, kuomet mums patogiausia keliauti pasivaikščioti laukan (nepamiškite šio svarbaus punkto įtraukti į dienotvarkę!). Nieko keista, jos elgesys sutapo su aktyvumo kreivės svyravimais. Supratau, jog mums geriausia, kai keliamės 7 val. ryte, o mažylę migdome 19 val. vakare.
4. Pasitelkite į pagalbą ritualus ir nuteikite mažylį tam tikrai veiklai. Prieš kiekvieną miegą (išskyrus 16 val. – jis dažniausiai būna lauke), pakeičiu Barboros sauskelnes, aprengiu ją miego drabužėliais, guldau į jos lovelę. Besiruošiant nakties miegui, pamasažuoju jos kūnelį, dainuoju lopšines. Tai mūsų ritualai, teikiantys abiem daug džiaugsmo.
5. Dienotvarkė kartais išsikraipo. Neverta dėl to krimstis – tam tikrais mėnesiais vaikelis susiduria su augimo šuoliais, kurių metu ne tik paauga, bet ir mokosi svarbių dalykų, pvz.: sėdėti ar vaikščioti. Tokiais laikotarpiais mažyliai paviršutiniškiau miega, naktį dažniau keliasi valgyti.
6. Būkite pasiruošę susidurti su sunkumais. Meluočiau, jei sakyčiau, kad viskas pavyko iš pirmo karto. Prireikė 3 – 4 savaičių Barborai įprasti prie konkretaus dienos plano ir nusiteikti miegoti. Po nesėkmingos dienos (o tokių tikrai buvo), nenusimindavome ir nepasiduodavome, o laukdavome kitos ir mums pavyko: atėjus miego laikui, Barbora pradeda trinti akeles ir paguldyta palaimingai užmiega!

Ne vienas mokslininkas, stebintis kūdikius, patikina, jog pasikartojantys veiksmai padeda jiems jaustis saugiai. Taigi dienotvarkė mažylius ne varžo, o atvirkščiai, sukuria saugumo jausmą, kurio jiems, naujiems žemės gyventojams, labai reikia. Tikiuosi, jog supažindinau ir sudominau. Jei norėsite išsamesnės informacijos – būtinai susitikite su „Sąmoningomis mamomis“ paskaitoje „Kūdikio dienotvarkė. Ramaus miego paslaptys“ bei apsilankykite jų internetiniame puslapyje. Pažadu, nenusivilsite!

Žinote, kokių pradėjusi laikytis dienotvarkės, sulaukiau padrąsinančių žodžių? „Jūsų Barbora toks harmoningas vaikas!“ – kartą nusistebėjo mano bičiulė. Ir tai tiesa: žiūrėdama į savo dukrą matau sveiką, pailsėjusią, laimingą mergytę. Juk dėl mūsų mažulėlių verta stengtis, ar ne?